ištisas

ìštisas, -à adj. (3^b) 1. visas: Per ìštisus metus rankų nenuleidžiau Ds. Ištisus metus jis niekur nesirodė Lzd. Vaikščiojau ìštisą dieną Vdžg. Ištisa Telšių pavietė M.Valanč. Ìštisus metus dirbau J. Ìštisus metus išgulėjau patale Š. Tą pareiškimą jis nešiojosi švarko kišenėje ištisas dvi savaites rš. O kitsai su nagais nulupo ìštisą zuikį K.Donel. Greitai išmokė aust ir viso ištiso darbo LTR. Ledai svėrė iki pusės ir ištisą svarą IM1862,31. Duosiu kiek įprastos man žmonių kalbos pavyzdžių ar ištisų jos sakinių J.Jabl. Mums teks ištisi metai drauge gyventi J.Jabl. Jaunius savo gramatikoje neduoda ištiso liet. kalbos mokslo, ištisos gramatikos LTII319(J.Jabl). Kartą pas vieną ūkininką derasi ant ištisą metų tarnauti BsPIII58. Kalnų pusėje kartais debesėliai ir ištisi debesys pasidraiko Vaižg. Per ižtisas tris hadynas DP180. Pridavė ižtisą ir tikrą galybę DP203. Rūpestis apie ižtisą ir neprivalantį dasižinojimą ir ižtyrimą SPI5. Ko čia stovite ižtisą dieną pateikdami? DP92. ^ Kvailas per ištisą pilvą (visai kvailas) LTR(Pln).

ištisaĩ adv.: Europos klestėjimas ištisai priklauso nuo jos draugystės su Tarybų Sąjunga ir jos kaimyninėmis valstybėmis (sov.) sp. Mūs laukai sužydės ištisai E.Miež.

2. nepertraukiamas, nuolatinis: Ištiso darbo nebepadirbu, šiaip knebinėju po numus Šts. Man geriau ìštisą darbą dirbt negu sandėlininku būt Skr. | Ištiso (patvaraus) bėgimo arklys vadinas lygnešinis Šts. | Daina be turavojimo bus ištisà (vienabalsė) dėl to, kad ištisaĩ viena dainuoja J.

ištisaĩ adv.: Nėr laiko ištisaĩ išeiti iš numų Šts. Ištisaĩ nebuvo uždarbės Ameriko[je] būnant: vis pradieniuo bedirbom Ggr. Pagavikai sijonai buvo ne ištisai nešioti, bet tik valandoms Ggr. Ištisai darbo nepadirbu, nuvargstu veikiai Tl. Rudenį, pradėjus arklius ištisai šerti, pašaras iš daržinės vėjais ėmė nykti Žem. Višta smaukulio[ja] kiaušius, bet ištisai nededa, kita ištisai deda visą mėnesį Varn. Atkragus dalgis nepjaunas ištisaĩ, lūžta Šts. Tą aš ištisaĩ moku End. Neištisai moku Prng. Ana ištisaĩ nemoka dainos J. Aš ištisaĩ nemoku dainuoti Š. Ištisai sergančiam gyvoliui, būtinai išaugusiam, reikia duoti pusę viedro IM1859,59. Tuo ižtisiaus ir tobuliaus veikia DP26.

3. nesudėtinis, vientisas: Ištisųjų (vientisųjų) sakinių sudėtis ir dalys J.Jabl. Skaitomieji skaitvardžiai ištisieji: vienas, du, trys, devyni A.Baran. Įvardė (įvardis) skaidos į įvardes ištisosias ir sudėtines S.Dauk.

ištisaĩ adv.: Onelė mokėjo ištisai skaityti IM1856,52.

4. SD290, R MŽ, MŽ²117, K, M, J, Š išsitiesęs, nesusirietęs: Eik pagulėk, pasivoliok ìštisas Skr. Poni ištisa, kruvina guli asloje Žem. Ìštisas ir užklots krankiau pas kakalį šiltą K.Donel. Porą dienų turėjau ištisas gulėti V.Piet. Žmogus guli ìštisas KI520. Ištisas guliu MŽ327. Atsigulė visi ištisì Cp. Tas gulėjo patale pagal ligos būdą, visas ištisas MšK. Mačiau aitvarą visai ištisą lekiantį BsMtII131. Par dieną ìštisas gulia, nesikela Užv. Ištisas buvau, nesusilenkęs Šts.

ištisaĩ adv.: Ištisai (paslikai) gulti N.

5. ištiestas, nesulenktas, tiesus, stačias: Eiti (eina) ištisais kaklais CI154. Ateina vyras ìštisas kai meldas Skr. Buvo ištisa žmona, o į senatvę visai suklypo Skr. Ne garbanota avies vilna, bet ištisa Varn. Nendrė tykame ore ištisa stov BPI37. Kai lekia vilkas, tai uodega jo vis ištisà esti ir galelis ben kiek viršum pariestas Kp. Kazelienė ištisà, o Kazelis susirietęs į krūvą Pg. Ano ranka visumet ištisa (mušti, kirsti pasirengęs) Gršl. Rėžė su ištisu (nesulenkiamu) peiliu Gršl. Ìštiso piršto nebegalėjau įkišt burnon Ds. Ans veizėjo ne tik skersa, bet ir ìštisa akia Krtn. | Ìštisas kūlys šiaudų, t. y. nesudraikytas J. Ištisà guli virvė, nesudaryta Š. Ištisì plaukai (lygiai sušukuoti) Ls. Ištiso (nesukapoto) pašaro senas arklys nepaėda, tik supjaustytą Šts. ║ Baltais ištisais (ilgais) drabužiais laidojo senūsius Šts.